Lietuviškų filmų gausa pastaraisiais metais tikrai stebina. Jeigu prieš kokį penkmetį lietuviškos produkcijos reikėdavo laukti, o pasirodęs vienas ar kitas filmas būdavo siurprizu, tai dabar filmai kepami ir leidžiami tiesiog urmu. Ar čia taip kūrimo procesas atpigo, ar finansavimas iš valstybės yra didus, o gal Lietuvos žiūrovas jau tapo toks ekonomiškai stiprus, kad tiesiog ima viską, kas tik jam būna pasiūlyta? Ne išimtis yra ir dar vienas, „Vabalo filmai“ kompanijos, kuri pastaraisiais metais tiesiog štampuoja projektus tiek kinui, tiek arenoms produktas – „Lietuviški svingeriai“.

Negaišinant ir negaištant laiko darant gilias analizes reikia pasakyti – tai dar vienas nieko (nei dėmesio, nei laiko, nei juo labiau pinigų) nevertas „Vabalo filmai“ kūrinys. Gerai, kad kai rašomas šis tekstas, jau beveik neįmanoma sumokėti jiems, nes, tiesa sakant, kūrėjai turėtų sumokėti žiūrovui už brangų jo gyvenimo laiką, kuris yra gaištamas žiūrint šitą… Kūrinį? Vienintelė priežastis dėl ko verta gaišti pasakojant apie jį – tai tikėjimasis, kad nors vienas žmogus jį perskaitys, o perskaitęs padarys teisingą išvadą – nebeis į nieką, ką kuria „Vabalo filmai“ ar su jais susiję asmenys.

Žinote tokius filmus kaip „Gautas iškvietimas 3” ? „Tarp mūsų mergaičių“ ? Tai štai – šitie ir nemažai kitų filmų yra šios kompanijos produkcija, kaip ir „Lietuviški svingeriai“. Juos visus sieja iš esmės keli dalykai – jokios rimtesnės minties ar net bandymų jos paieškoti, visiškai lėkšti scenarijai ir tiesiog tragiška jų realizaciją. Visus šiuos marmalus bandoma gelbėti vienu kitu gabiu ar žinomu (taip, tai ne visuomet tapatūs dalykai) aktoriumi, tačiau išgelbėti visiškos tragedijos tiesiog neįmanoma, o gal „Vabalo filmai“ tikslas net nėra kažką sukurti ar kažką pasakyti, gal esminis tikslas turėti 120 min. už kuriuos tiesiog galima paprašyti pinigų iš lietuvių?

„Lietuviškų svingerių“ scenarijus yra banalus iki negalėjimo ir atpasakojamas vienu sakiniu – kai porai kažko ima trūkti, ji imasi kažko ieškoti, dažnai to, kas gali pasikėsinti į pačią santykių esmę, o galiausiai paaiškėja, kad nieko geriau nei turėti vienas kitą būti negali. Tai šitam filme viskas būtent taip – labai jauna pora užsinori pipirų, bet net nenuėjus iki pipirinės suvokia, kad jie laimingi turėdami vienas kitą. O čia dar taip viskas banaliai, be intrigos, be jokių realių moralinių kompromisų – baisesnio scenarijaus būt negali. Tai tiesiog pasityčiojimas, net ir skaičiuojant nereiklius žiūrovus.

Galiausiai kastingas, aktoriai yra tiesiog tragedija ir jie tikrai neveža. Pagrindiniai du personažai savo vaidmenis atlieka tiesiog prastai. Jeigu vyro rolės atlikėjas dar bando nejaukų nerangumą suvaidinti, kas iš savęs personažą turėtų paversti šiek tiek komišku (bet iki Andriaus Bružo vis tiek netempia, kad ir kaip besistengtų), tai moters vaidmens atlikėja yra tiesiog tragedija. Teko skaityti, kad ji buvo padariusi pertrauką nuo aktorystės.. Tai jeigu taip aktorė supranta vaidybą ir tokie jos duomenis – galbūt jai ir vertėjo likti toje pertraukoje arba rinktis kitą žanrą ir/ar suvokti, kad jeigu tu negali perteikti personažo, tuomet nereikia imtis darbo. Rezultatas tiesiog graudus – išvaizdi panelė, kurios tiek išvaizda, tiek mimikos rodo, kad ji yra kitokio tipo net ne moteris, o amžina mergina – bando vaizduoti seksualiai alkaną, rutinos užknistą grožio salono direktorę, kuri yra supama kolegių gyvenančių itin aktyvų seksualinį gyvenimą. Bandymai kalbėti apie TAI, visiškai neorganiški ir atrodo, kad aktorė net nebuvusi su vyru, to nenori, o ją čia verčia pajuokauti apie seksualinę patirtį dalyvaujant trims. Realiai, aktorė kliūna ant lygaus ledo ir nuolat krenta, kokią scena ji čia bevaidintų – prastai ji atrodo vakarėlyje, prastai ji atrodo su kolegėm, prastai ji atrodo svečiuose pas patyrusius svingerius. Čia net ne tai, kad „netikiu“ – čia kaip gali būt taip blogai? Vienintelis organiškumas, kuris yra turbūt atėjęs iš gyvenimo – tai nejaukios tylos ir aktorės „lagas“ atsakinėjant į klausimus, kas sudaro įspūdį apie rimtas bendravimo problemas. Todėl aktorei kol kas turėtų praktikuotis antraplaniuose teatro vaidmenyse arba ypatingai meniškuose filmuose, kur ji galėtų atlikti išvaizdžios, bet minimaliai šnekančios, nukankintos gyvenimo moters personažo vaidmenis.

Palaikantys personažai taip pat neblizga. Vytautas Kaniušonis vaidmenį atlieka puikiai, tačiau tai ne jo ir tai ne ta vieta, kur toks kalibras turėtų būti pritaikytas. Giedrius Savickas taip pat atrodo jau smarkiai išsikvėpęs, o ir jam pačiam reikėtų kiek plačiau pagalvoti apie savo vaidyba, kadangi jokios evoliucijos jo vaidinime labai jau seniai nematyti. Apie kitus net kalbėti nesinori – jaunos poros vaidmenį atlikę jaunuoliai akivaizdžiai arba nėra aktoriai arba jie nežino ką daro vaidyboje. Atrodo, kad juos tiesiog paėmė iš „Facebook“. Tas pats ir su pagrindinės herojės kolegėm – tai net nepanašu į aktores, greičiau dėmesio norėjusios filmo komandos narės (pavyzdžiui, grimerės) arba jų draugės.

Apskritai, reikia konstatuoti, kad kuo toliau, tuo labiau režisierius Tadas Vidmantas regresuoja. Jeigu jo „Gautą iškvietimą“ (pirmą dalį) buvo galima laikyti neįprastu eksperimentu, tai viskas ką jis darė po to – turėtų būti dedama į lentynėlę su užrašu „kaip nereikia daryti“. Režisierius iriasi į priekį darydamas komediją, kur guminiais batas apsiavęs Valančiūnas bando į seną automobilį sudėti televizorių? Arba ekranizuodamas provincijos gyventojo laimėjusio loteriją gyvenimą? Ir tašką deda su tokiu šlamštu, kuris neturi nei minties, nei scenarijaus, nei aktorių kaip „Lietuviški svingeriai“.. Na, su tokia filmografija užsienyje toks režisierius jau būtų pabaigęs karjerą. Bet čia Lietuva. Čia atleidžia. Todėl lieka palinkėti, kad toliau šis režisierius žiūrovų kantrybės vis prastėjančia savo produktų kokybe nebebandytų, o pagaliau padarytų ką nors, kas būtų verta „režisieriaus“ darbo.

Luke Willson Womens Jersey Shaq Lawson Authentic Jersey