Pristatomas kaip komedija / drama šis filmas toks nėra. Iš esmės tai yra toks filmas, kuomet norint atpasakoti biografiją ir faktus, istoriniai faktai ir asmenybės vaizduojamos pridedant tam tikrus režisūrinius sprendimus ir tam tikrose vietose autoriams „paleidžiant“ vaizduotę. Jeigu pamatę anonsus ar aprašymus tikėsitės linksmos komedijos apie politiką, to tikrai negausite. Gausite vieno ypatingai įtakingo politiko gyvenimo istoriją su filmo kūrėjų fantazija ir aiškiai neigiamų šios asmenybės gyvenimo vertinimu.

Filmas pasakoja apie vieną įtakingiausių pastarojo amžiaus JAV politikų – Diką Čeinį. Jo gyvenimo istoriją, priimtus sprendimus ir tų sprendimų pasekmes. Dažniausiai filmų kūrėjai bando kokiu nors būdu romantizuoti savo filmų herojus, bandydami atrasti kažkokį aspektą, kurio dėka galima herojų ar jo veiksmus romantizuoti arba bent jau sukelti gailestį. Puikūs to pavyzdžiui „Visuomenės priešas“ su Džony Depu, „Volstyto vilkas“ su Leonardo Di Caprio, „Aš Tonia“ su Margot Robie ir daugybė kitų. Visus šiuos filmus sieja tai, kad žiūrovas galiausiai ima jausti kažkokį gailestį pagrindiniam filmo herojui ar bent jau jo imasi gailėtis. Tik ne „Valdžioje“.

„Valdžia“ iš esmės yra kūrybinininkų pasmerkimas ar geriausiu atveju įvertinimas Dikui Čeiniui. Viską ką daro kūrėjai šiuo filmu, tai įvertina D.Čeinio, o gal net visą Respublikonų (tai yra dešiniųjų politinių pažiūrų/konservatoriška partija Amerikoje) vykdytą/vykdomą politiką.  Kūrėjai net neslepia savo paniekos pagrindiniam istorijos herojui, nuo pat pirmų minučių pasakydami, kad jis – žemesnių nei vidutinių gabumų girtuoklis, kuris politikoje atsirado tik savo žmonos dėka.

Kadangi nesame Amerikoje, o juo labiau D.Čeinio nepažystam asmeniškai, sunku pasakyti kiek sukurtas ir vaizduojamas personažas atitinka tikrąjį herojų, tačiau faktas yra tas, kad faktiškai visas blogas žmogaus savybes, kūrėjai sudėjo į jį. Jis mėgsta gerti, gertų tiek, kad jam jokia problema vartytis savo vėmaluose, o išbridęs jis turi tiesiog ypatingą biurokratizmą – ypatingai tvarkingas, ypatingai lėtas, ypatingai klastingas ir korumpuotas. O viskas ką jis daro yra apskaičiuota, išskaičiuota ir pragmatiška.

Kūrėjai bjaurisi jo asmenybė. Ir greičiausiai ne vien dėl jos egzistavimo, o todėl, kad kūrėjai mano, dėl Amerikos invazijos į Afganistaną ir Iraką, o vėliau ir ISIS atsiradimą yra atsakingas būtent šis žmogus. Tiesa, autoriai tiesiogiai to nepasako, tačiau filme jausti kaltinimas D.Čeiniui, kad šie sprendimai buvo padiktuoti šio žmogaus ego ir gobšumo, siekiant valdžios ir turto.

Ar filmas turi didesnę vertę? Nepaisant šešių nominacijų Auksiniams gaubliams ir aštuonių nominacijų Oskarams – vargu. Tokį didelį kiekį nominacijų lemia greičiausiai temos opumas Amerikos auditorijai, o taip pat ir tai, kad filmai apie istorines asmenybes ten yra labai vertinami (tie patys anksčiau minėti filmai sulaukė ne tik dėmesio, bet ir nominacijų). Filmas nepasako nieko naujo, nei buvo galima anksčiau pamatyti tokiose dokumentinėse juostuose ar serialuose kaip „Sąmokslo teorija“ ir kt. ir kas buvo kalbama ne vienos žiniasklaidos priemonės – kad karus JAV kartais kelia dėl ekonominės naudos, kad politikai yra valdžios ir pinigų ištroškę žmonės. Ar D.Čeinis buvo kitoks? Nebent tuo, kad jis gimė Amerikoje ir savo karjeros piką pasiekė tam tikru laiku ir su tam tikrais bendražygiais.

Aktorių vaidyba, nepaisant jų skambių pavardžių taip pat nėra kažkuo išsiskirianti ar ypatinga. Kristianas Beilas tokiam pačiam amplua, kaip ir „Amerikietiškoje aferoje“ – priaugęs daugybę svorio ir užgrimuotas taip, kad jo neįmanoma pažinti. Ar tai, kad vaikštai ir tekstą „koši“ gali būti vertinama kaip ypatingas gabumas? Vargu, tokį patį vaidmenį galėjo atlikti bet kas.

Amy Adams galima vertinti irgi tik už tai, kad jos dėl grimo neįmanoma atpažinti. Žinoma, aktorei persikūnyti iš ypatingai moteriškų vaidmenų seksualiąja prasme į valdingą respublikonę įgūdžių gal ir reikėjo, bet tai nekainavo tikrai tiek, kad būtų įvertinta kažkaip ypatingai.

Šis filmas yra didelis transparantas su kaltinimu respublikonams ir asmeniškai Dikui Čeiniui dėl sukeltų karų ir nužmogėjimo. Žinoma, tai turbūt bus garsiausias ar bent jau daugiausiai žmonių pasiekęs kūrybininkų politinis pareiškimas istorijoje, kuomet kaltininkai yra dar gyvi. O filmą verta žiūrėti tik jei jūs esate politikas arba norite pabūti šalia galingiausių politikų arba jus domina istorija ar dokumentika. Jokių ypatingesnių kūrybinių ar režisūrinių sprendimų, metaforų čia tikrai nerasite.

Luke Willson Womens Jersey Shaq Lawson Authentic Jersey