Sistema „Windows“ turi puikią funkciją arba galimybę vienu kompiuteriu naudotis daugybei vartotojų, o jiems savaime turėti savo darbo aplinką. Atrodytų, kas čia tokio, nes na štai – kiekvienas šeimos narys gali naudotis televizoriumi, lėkšte ar skalbimo mašina, tačiau tokie palyginimai nebūtų teisingi, nes kompiuterių operacinės sistemos leidžia pagal vartotoją pateikti kompiuterį išimtinai taip, kaip jis to nori (jeigu, žinoma jis nori).
Pasitelkus fantaziją tai būtų galima prilyginti taip, kad atidarant stalo įrankių stalčių, jo rankena atpažįsta jus ir atidarę jūs randate taip sudėtus ir tiek įrankių, kiek dažniausiai jums reikia. Arba, jeigu pavyzdžių pasitelkti automobilį – jį atrakinus su piršto antspaudu, jis automatiškai nureguliuoja sedynes, veidrodžius ir šilumą pagal jį atrakinusio vairuotojo fizinius ar specialiai nustatytus duomenis ir dar paleidžia tą muziką, kurios jis mėgsta klausytis. Taigi, operacinė sistema turėdama vartotojų profilius savo atmintyje atsirakina ir paruošia kompiuterį būtent tam vartotojui, kuris prie jos prisijungia.
Tam, kad atpažintų vartotojus, „Windows“ siūlo net kelis identifikavimo būdus – kartais vartotojai gali prisijungti prie savo darbo aplinkos sistemoje tiesiog paspaudę vardą (arba net nespausdami nieko), kitu atveju – vartotojas turi pasirinkti savo vartotojo vardą ir įvesti slaptažodį. Naujausios sistemos leidžia prisijungti naudojant PIN kodą ar net vartotoją atpažįsta iš veido šiam tiesiog prisėdus prie kompiuterio.
Visgi, patys prisijungimo būdai nėra tokie svarbūs kiek tai, kam ir kaip yra sukurti vartotojai kompiuterių operacinėse sistemose.
Pirma to priežastis yra saugumas. Nors yra galimybių neleisti naudotis kompiuterių vien paspaudus įjungimo mygtuką, tačiau jos per sudėtingos ir, deja, per pavojingos (pavyzdžiui, pamiršus slaptažodį ir norint atkurti galimybę naudotis kompiuteriu greičiausiai tektų kreiptis tiesiai į gamintoją). Todėl labiausiai paplito saugos priemonė, kai operacinė sistema leidžia pradėti darbą tik teisingai įsiidentifikavus, t.y. įvedus savo vartotojo vardą ir slaptažodį ar pan. Tai užtikrina, kad kompiuteriu lengvai negalėtų naudotis jūsų leidimo neturintis žmogus.
Antra priežastis (tiesa, tai atsirado ne pačioje operacinių sistemų naudojimo pradžioje) yra galimybė vartotojui pateikti konkrečiai jo kompiuteryje susikurtą aplinką. T.y. kiekvienas vartotojas gali turėti (ir dažniausiai turi) skirtingą bylų išsidėliojimą, jų hierarchija ar logiką, naudoti skirtingas, tik jam reikalingas programas. Būtent vartotojų sistema leidžia vienu kompiuteriu naudojantis neribotam kiekiui žmonių, kiekvienam jų turėsi savo unikalią darbo aplinką viename kompiuteryje.
Šioje vietoje dar įdomesnis pavyzdys yra toks, kad, pavyzdžiui didesnėse organizacijose, kur vartotojai yra virtualūs (juos sukuria sistemų administratoriai) galimybės yra dar didesnės – tai ne tik situacija, kai prie vieno kompiuterio žmonės gali turėti skirtingas aplinkas, bet ir tai, kad žmogus prisėdęs prie bet kurio kompiuterio savo organizacijoje ir prie jo prisijungęs turės tokią aplinką, kokią susikūrė savo pagrindiniame kompiuteryje. Tokios galimybės vis dažniau atsiranda ir paprastiems, didelėms organizacijoms nepriklausantiems vartotojams, įgalinant taip vadinamus „debesijos“ sprendimus.
Trečia priežastis yra galimybė atskirti ne tik vartotojų aplinkas, bet ir atskirti jų teises/galimybes naudotis kompiuteriu. Reikalas tas, kad operacinė sistema yra sukurta taip, kad su ja galima daryti daugybę įvairių užduočių. Kai kurios užduotys keičia kompiuterio parametrus, o tai reiškia, kad neišmanantis žmogus gali sugadinti operacinės sistemos veikimą arba leidimas be ribojimų įrašinėti programas sudaro galimybes tiek kompiuterio sugadinimui, tiek ir virusų diegimui. Todėl operacinėse sistemoje buvo atskirtos vartotojų teisės (galimybės) – pilnas teises turi kompiuterio administratoriai. Administratorius gali kompiuteryje daryti bet kokius pakeitimus. Tuo tarpu vartotojai turi ribotas galimybes, kurias nustato administratorius, daryti svarbius sisteminius pakeitimus operacinėje sistemoje ar net turėt galimybę naršyti po kokias nors svetaines.
Tad turėdami vartotoją savo kompiuterio operacinėje sistemoje turime jame savo aplinką, prie kurios niekas kitas negali (nebent patys leidžiame) prisijungti, turime sau priskirtas teises (galimybes) valdyti kompiuterį.
Naujausi komentarai